Методи ідентифікації продукції цегельників середньовічного Вільнюса на прикладі костелу Св. Миколая

Саулюс Сарцявичус
науковий співробітник,
Інститут історії Литви (Литва, Вільнюс),
Ця електронна адреса захищена від спам-ботів. Вам потрібно увімкнути JavaScript, щоб побачити її.

Річардас Тараскявичус
науковий співробітник ,
Центр дослідження природи (Литва, Вільнюс), 
ricardas.taraskevicius@gmail.com

DOI: https://doi.org/10.15407/ul2017.04.259 

Завантажити PDF

 

Анотація

Автори статті пропонують геохімічний і візуально-трасологічний методи дослідження, що були застосовано комплексно у дослідженні кладки (цегли) Вільнюського костелу Св. Миколая. Мета застосування цих методів – описати надані ними можливості при вирішенні датування стародавньої кладки, а також технологічних питань виробництва цегли.

 

Ключові слова

Геохімія, таврована цегла, готика, костел Св. Миколая.

 

Бібліографія

  1. Blaževičius, P., Bugys, P. (2011). Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. LDK Valdovų rūmų vakarinio korpuso išorės archeologinių žvalgymų I ploto į šiaurę nuo M-22 archeologinių tyrimų ataskaita. Vilniaus pilių direkcijos archyvas, 222. [in Lithuanian].
  2. Kaplūnaitė, I. (2015). Vilniaus miesto katalikiškoj dalis XIV–XVI amžiaus pradžioje. Daktaro disertacija. Klaipėda: Klaipėdos Universiteto leidykla. [in Lithuanian].
  3. Fijalek, J., Semkowicz, Wł. (1948). Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, t. 1 (1387–1507). Krakόw. [in Polish].
  4. Firkovičius, R. (1989). Kulto pastatai ir jų vietos Vilniaus mieste. Istoriniai tyrimai. Paminklų restauravimo instituto archyvas, f. 5, b. 5033. [in Lithuanian].
  5. Rowell, S. C. (2003). Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustratum. Gedimino laiškai. Vilnius: Vaga. [in Lithuanian].
  6. Abramauskas, S. (1958). Plytų dydžiai XIV–XV amžių Lietuvos architektūros paminkluose. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, (1), 31– [in Lithuanian].
  7. Białek, S. (2007). Znaki kamieniarskie na budowlach Lwóweckich od połowy XV do połowy XVI wieku. Rocznik Jeleniogórski, (39), 37–60. [in Polish].
  8. Bliujienė, A., Stančikaitė, Kiselienė, D., Mažeika, J., Taraškevičius, R., Szwareczewski, P., Messal, S., Kusiak, J., Stakėnienė, R. (2012). Skomantai Hill-Fort in Western Lithuania: A Case Study on Habitation Site and Environment. Archaelogia Baltica 17. People at the crossroads of space and time (Footmarks of Societies in Ancient Europe I, 101– [in English].
  9. Dettlaff, M. A. (2006). Pranciškonų vienuolynas ir Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčia Vilniuje (XIV–XVII a.). D. Baronas (sud.) Studia Franciscana Lithuanica, 1. Pirmieji pranciškonų žingsniai Lietuvoje XIII–XVII a. Vilnius: Aidai, S. 54– [in Lithuanian].
  10. Dirix, K., Muchez, P., Degryse, P., Kaptijn, E., Music, B., Vassilieva, E., Poblome, J. (2013). Multi-element soil prospection aiding geophysical and archaeological survey on an archaeological site in suburban Sagalassos (SW-Turkey). Journal of Archaeological Science, 40, 2961– [in English].
  11. Drėma, V. (1997). Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Vilnius: R. Paknio leidykla. [in Lithuanian].
  12. Entwistle, J. A., Abrahams, P. W. & Dodgshon, R. A. (1998). Multi-element analysis of soils from Scottish historical sites. Interpreting land-use history through the physical and geochemical analysis of soil. Journal of Archeological Science, 25, 53–68. [in English].
  13. Gregorauskienė, V., Taraškevičius, R., Kadūnas, V., Radzevičius, A., Zinkutė, R. (2011). Geochemical characteristics of Lithuanian urban areas (chapter 23). C. C. Johnson, A. Demetriades, J. Locutura, R. T. Ottesen (eds.). Mapping the Chemical Environment of Urban Areas. Wiley Publishing, 393–409. [in English].
  14. Grinius, J. (1994). Vilniaus meno paminklai: su 70 paveikslų pagal J. Bulhako ir kitų fotografijas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. [in Lithuanian].
  15. Hjulstrom, B., Isaksson, S. (2009). Identification of activity area in reconstructed Iron Age by combining element and lipid analyses of sediments. Journal of Archaeological Science, 36, 174–183. [in English].
  16. Jaloveckas, R., Dambrauskaitė, T. (1970) Buvusios šv. Jono bažnyčios Vilniuje restauraciniai tyrimai. Architektūros paminklai, 1, 79– [in Lithuanian].
  17. Jenkins, D. A. (1989). Trace element geochemistry in archaeological sites. Enviromental Geochemistry and Health, 11(2), 57–62. [in English].
  18. Kitkauskas, N. (1991). Vilniaus senovė (šv. Mikalojaus bažnyčia). Dienovidis, 4, [in Lithuanian].
  19. Kitkauskas, N. (2007). Vilniaus pilys Marijano Moreliovskio (1884–1963) tyrimuos. Vilniaus istorijos metraštis, 1, 97– [in Lithuanian].
  20. Kitkauskas, N. (2009). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Vilnius: Kultūros leidyka. [in Lithuanian].
  21. Kitkauskas, N. (2012). Vilniaus pilys. Istorija, statyba, architektūra. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos centras. [in Lithuanian].
  22. Levandauskas, V. (1974). Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos. LTSR architektūros klausimai, 4, 432– [in Lithuanian].
  23. Levandauskas, V., Mikulionis, S. (1975). Trakų pilių sienų medžiagos ir mūrijimo technika. Architektūros paminklai, 3, 121– [in Lithuanian].
  24. Levandauskas, V. (1977). Lietuvos renesansinių pastatų mūro medžiagos ir technika. Architektūros paminklai, 4, 15– [in Lithuanian].
  25. Levandauskas, V., Jankevičienė, J. (1978) Lietuvos gotiškų gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mūro medžiagos ir statybos technika. LTSR architektūros klausimai, 5 (3), 61– [in Lithuanian].
  26. Levandauskas,  V. (2012). Lietuvos mūro istorija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. [in Lithuanian].
  27. Matulis, R. (2003). Įrašas byloja: Šv. Mikalojaus bažnyčia galėjo būti pastatyta Vytenio laikais. Lietuvos aidas, 44, [in Lithuanian].
  28. Metodai Lietuvos archeologijoje (2013). Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Algimantas Merkevičius(sud.). Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. [in Lithuanian].
  29. Noah, R., Noah, G. (1992). Die mittelalterlichenZiegelmarken in Ostfriesland. Jahrbuch der Gesellschaftfürbildende Kunst und vaterländische Altertümerzu Emde (EmdenerJahrbuch), 72, 69– [in Germany].
  30. Pinkus, S. (1958). Vilniaus gotika. Mokslas ir gyvenimas, 3, 33– [in Lithuanian].
  31. Purlys, E. (1993). Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios 1980 metų natūros tyrimai. Architektūros paminklai, 13, 29– [in Lithuanian].
  32. Rackevičius, G. (2000). Vilniaus Aukštutinės pilies stogai XV a. Iš baltų kultūros istorijos. URL: http://www.lietuvospilys.lt/data/a-pilies-stog.htm. [in Lithuanian].
  33. Raulinaitis, A.  (1971). Ką mena įrašai (Šv. Mikalojaus bažnyčia). Mokslas ir gyvenimas, 9, 35. [in Lithuanian].
  34. Raulinaitis, A. (2004). Apie Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios ištakas. A. Petkus (sud.) Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. Vilnius: Petro ofsetas, 327– [in Lithuanian].
  35. Reklaitis, P. V. (2004). Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia ir jos reikšmė miesto istorijoje. A. Petkus (sud.) Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. Vilnius: Petro ofsetas, 338– [in Lithuanian].
  36. Rümelin, H. (1999). Ziegelstempel des Spätmittelalters. Alt – und Neufunde in Macklenburg. Stier und Greif, BlätterzurKultur und Landes geschichte in Macklenburg, 9, 67– [in Germany].
  37. Rümelin, H. (2003). Ziegelstempel, zur Bedeutungeinesspätmittelalterlichen Details der Baustoffproduktion in der Altmark. Backsteintechnologienim Mittelalter und in der Neuzeit. Studienzur Backsteinarchitektur, band 4, 129– [in Germany].
  38. Rudkowski, T. (1952). Badania nad rozmiara micegly srednio wiecznego Wroclawia. Sprawozdania Wrocławskiego Towarzystwa Naukowego, t. VII, dodatek 5. 7– [in Polish].
  39. Sadori, L., Giraudi, C., Petitti, P., Ramrath, A. (2004). Human impact at Lago di Mezzano (central Italy) during the Bronze Age: a multidisciplinary approach. Quaternary International, 113, 5–17. [in English].
  40. Schmid, B. (1918). Litauische Backsteinbauten (Neu-Traken und St.Nikolaus zu Wilna). Die Denkmalpflege, bd. XX, Nr. 8, 3–22.
  41. Stančikaitė, M., Bliujienė, A., Kisielienė, D., Mažeika, J., Taraškevičius, R., Messalc, S., Szwarczewski, P., Kusiak, J., Stakėnienė, R. (2012). Population history and palaeoenvironment in the Skomantai archaeological site, West Lithuania: two thousand years. Quaternary international (308–309), 190–204. [in English].
  42. Striškienė, E. (2009). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų grindų danga pagal archeologinių tyrimų duomenis. V. Dolinskas, D. Steponavičienė (sud.) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste. Vilnius, 73–84. [in Lithuanian].
  43. Stiehl, O. (1937). Der Backstein, Reallexikon zur deutschenkunstgeschichte. Stuttgart. [in Germany].
  44. Taraškevičius, R., Stančikaitė, M., Bliujienė, A., Stakėnienė, R., Zinkutė, R., Kusiak, J. (2012). Search for geochemical indicators of pre-urban habitation sites: case study from Skomantai hill-fort and settlement, western Lithuania. Geochemistry: exploration, environment, analysis, 12(4), 265–275. [in English].
  45. Taraškevičius, R., Bliujienė, A., Karmaza, B., Merkevičius, A., Nemickienė, R., Rackevičius, G., Sarcevičius, S., Stakėnienė, R., Strazdas, D., Širvydaitė, S., Vaitkevičius, G., Zinkutė, R. (2013). Geocheminiai tyrimų metodai archeologijoje – taikymo galimybės. A. Merkevičius (sud.) Metodai Lietuvos archeologijoje. Mokslas ir technologijos praeičiai pažinti. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, 249–304. [in Lithuanian].
  46. Tautavičius, A. (1960). Vilniaus pilies teritorijos archeologiniai kasinėjimai. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis, 2, 3–48. [in Lithuanian].
  47. Tomaschewski, Z. (1955). Badania cegly jako metoda pomocnicza przy datowaniu objektow architektonicznych. Zeszhyty Naukowe politechniki Warszawskiej, 11. Budownictwo, IV, 31–52. [in Polish].
  48. Zinkutė, R., Taraškevičius, R., Želvys, T. (2011) Major elements as possible factors of trace element urban pedochemicalanomalies. Central European Journal of Chemistry, 9 (2), 337–347. [in English].
  49. Zlat, M. (1959). Znaki kamieniarskie jako źródło w świetle badań wrocławskiego ratusza. Rocznik Sztuki Śląskiej, 1, 69–81. [in Polish].
  50. Žulkus, V. (1979). XV–XIX amžių Klaipėdos statybinė keramika. Architektūros paminklai, 5, 37–42.
  51. Belenitskiy, V. D. (1971). Kleyma i znaki na kirpichakh XII v. Iz tserkvi Dmitriya Solunskogo v Pskove. Sovetskaya arkheologiya, 125–136. [in Russian].
  52. Yelshin, D. D. (2013). Novgorodskaya plinfa XI–XIII vv.: vozmozhnasti tipologicheskogo izucheniya. Novgorod i Novgorodskaya zemlya, 27, 208–213. [in Russian].
  53. Chernov, A. V. (2013). Ob evolyutsii formata Novgorodskikh kirpichey XVI v. Novgorod i Novgorodskaya zemlya, 27, 214–219. [in Russian].
  54. Tsaune, A. V. (1984). Zhilishcha Rigi XII–XIV vv. [in Russian].
  55. Konorov, A. V. (1956). K istorii kirpicha v Rossii v XI–XX vekakh. Trudy Instituta estestvoznaniya i tekhniki AN SSSR ( 7), 20–150. [in Russian].
  56. Rappoport, P. A. (1976). Metod datirovaniya pamyatnikov drevnego smolenskogo zodchestva po formatu kirpicha. Sovetskaya arkheologiya, 2, 83–93. [in Russian].
  57. Rappoport, P. A. (1994). Stroitelnoe proizvodstvo Drevney Rusi (X–XIII vv.). Sankt Peterburg. [in Russian].